Vilniaus Antakalnio vidurinė mokykla
 
 
Ugdymas

 BENDROSIOS NUOSTATOS. MOKYKLOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

MOKYKLOS TIKSLAS

Tobulinti mokymo proceso kokybę, siekiant mokymo metodų įvairovės ir mokinių mokymosi rezultatų augimo, kuriant patrauklią aplinką mokinių ugdymui, sudarant palankias sąlygas gabių, motyvuotų vaikų saviraiškai, racionaliau naudojant ir valdant finansinius, materialinius ir intelektualinius išteklius.

 UŽDAVINIAI: 

1. 2009/2010 m. m. pradėti dirbti pagal atnaujintas Bendrąsias Programas nelyginėse klasėse bei pasiruošti visos mokyklos darbui pagal šias programas 2010/2011 m. m.
 2. Plėtoti skaidrią, mokinius motyvuojančią vertinimo sistemą.
3. Pamokose teikti pagalbą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymo(si) poreikių. 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS 

1. 2009–2011 metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų ugdymo planai  reglamentuoja pagrindinio, vidurinio ir specialiųjų ugdymo poreikių mokiniams pritaikytų, ir neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą Vilniaus Antakalnio vidurinėje mokykloje. Jie parengti vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais ir kitais teisės aktais. Sudaryti 2009–2010 ir 2010–2011 mokslo metams.
  2. Ugdymo planų tikslai:
 2.1. įvardyti bendruosius Ugdymo programų vykdymo mokykloje principus ir reikalavimus;

2.2. skatinti sudaryti galimybes kiekvienam besimokančiajam įgyti kompetencijų – žinių, gebėjimų ir nuostatų.

 3. Ugdymo planų uždaviniai:

3.1. nustatyti pamokų skaičių, skirtą dalykų programoms įgyvendinti mokantis pagal

Ugdymo programas;

3.2. aprašyti pagrindinius ugdymo pritaikymo pagal mokinių poreikius būdus

(individualizuojant ir diferencijuojant, integruojant, kt.);

3.3. nustatyti reikalavimus ugdymo procesui mokykloje organizuoti;

4. Ugdymo planuose vartojamos sąvokos:

Dalyko modulis – iš anksto apibrėžta, savarankiška ugdymo ar mokymo dalyko programos dalis.

Kontrolinis darbas – ne mažesnės kaip 30 minučių trukmės savarankiškas, projektinis, kūrybinis, laboratorinis ar kitoks raštu (ar elektroniniu būdu) atliekamas ir įvertinamas darbas, skirtas mokinio pasiekimams ir pažangai patikrinti baigus dalyko programos dalį.

Mobilioji grupė – mokinių grupė dalykui, dalyko moduliui diferencijuotai mokyti, pedagoginei ar specialiajai pedagoginei pagalbai teikti.

Mokinio individualus ugdymo planas – mokinio, besimokančio pagal vidurinio (atskirais atvejais pagrindinio) ar specialiojo ugdymo programą, pasirinkti mokytis per tam tikrą

laikotarpį (pvz.: dvejiems ar vieneriems metams, pusmečiui) dalykai, dalykų kursai ir moduliai, suderinti su mokyklos galimybėmis.

Mokyklos ugdymo planas – pagal Bendruosius ugdymo planus, mokinių poreikius ir mokyklos galimybes mokyklos parengtas Bendrųjų programų, tvirtinamų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro (toliau – Bendrosios programos) įgyvendinimo planas.

Pagilintas dalyko mokymas – dalyko mokymas pagal išsamesnę programą, kuriai skiriama daugiau pamokų.

Pamoka – nustatytos trukmės mokytojo organizuojama kryptinga mokinių veikla, kuri padeda pasiekti Bendrosiose programose numatytų tikslų ir planuojamų rezultatų (kompetencijų).

Pasirenkamasis dalykas – mokyklos siūlomas ir mokinio laisvai pasirenkamas dalykas.

Privalomasis dalykas – dalykas, kurį mokinys privalo mokytis pagal Ugdymo programą.

Teminis arba ilgalaikis dalyko planas – dalyko ugdymo ir turinio gairės, mokytojo parengtos atsižvelgiant į numatomus mokinių pasiekimus pagal Bendrąsias programas, tvirtinamas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro.

Specialiosios pamokos – specialiųjų poreikių mokiniams skirtos privalomos pamokos sutrikimą ar negalią kompensuojamiesiems įgūdžiams ugdyti.

Specialiosios pratybos – individualios ar grupinės mokinių pratybos įvairiems sutrikimams šalinti ar kompensuoti: logopedinės, tarties, kalbos, regėjimo funkcijoms lavinti, kasdieniniams gyvenimo įgūdžiams ugdyti.

Kitos ugdymo planuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853) ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

 Pradinis ugdymas (1-4 klasė)

Pagal Švietimo įstatymą, į 1 klasę tėvai privalo išleisti vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais sukanka septyneri. Jei tėvai pageidauja ir vaikas yra subrendęs, galima jį leisti ir nuo šešerių.

Jei ketinate leisti vaiką į pirmą klasę kreipiasi į artimiausią mokyklą.

Jeigu vaikui dar nėra septynerių ir abejojate, ar jis jau gali pradėti eiti į mokyklą, ar dar nėra tam pasirengęs, - vaiko brandą ir pasirengimą mokyklai, jeigu jis nelankė priešmokyklinės grupės, nustatys savivaldybių pedagoginių psichologinių tarnybų specialistai ar mokyklos psichologas. O jei lankė tokią grupę, išvadą-rekomendaciją teikia vaiką ugdęs priešmokyklinio ugdymo pedagogas.

Pradinukai mokosi šių dalykų: lietuvių gimtosios kalbos, matematikos, pasaulio pažinimo, dorinio ugdymo, muzikos, dailės ir technologijų, kūno kultūros pamokų.

Ankstyvasis užsienio kalbų mokymasis prasideda nuo 2 klasės. Nuo 4 klasės užsienio kalba (anglų) yra privaloma

Pailgintos darbo dienos grupės mokykloje steigiamos, jei mokykla turi sąlygas organizuoti tokių grupių veiklą ir jei to pageidauja tėvai. Pailgintos darbo dienos grupių darbo trukmę nustato mokykla, atsižvelgusi į tėvų pageidavimus. Kadangi ši paslauga yra papildoma, už ją moka tėvai. Mokestį nustato mokyklos steigėjas.


Pradinio ugdymo planas 2009-2011 m.

 PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO ORGANIZAVIMAS
 2009/2010 MOKSLO METAIS 

Ugdymo procesas pradedamas rugsėjo 1 d., baigiamas atitinkamai:

Klasė

Ugdymo proceso pabaiga

Ugdymo proceso trukmė savaitėmis

5

6–9

10

05-28

06-11

05-28

32

36

34

11

12

06-11

05-28

36

34

 Mokykla dirba penkias dienas per savaitę. 

Ugdymosi procesas skirstomas:

· pagal pagrindinio ugdymo programas - trimestrais,

· pagal vidurinio ugdymo programą – pusmečiais.

Nustatoma tokia trimestrų trukmė:

· pirmas trimestras: rugsėjo 1 d. – lapkričio 30 d.,

· antras trimestras: gruodžio 1 d. – vasario 27 d.,

· trečias trimestras: 5, 10 klasei: kovo 1 d. – gegužės 28 d.,

6–9 klasėms: kovo 1 d. – birželio 11 d.

Pusmečių datas tvirtina mokyklos direktorius.

Nustatoma tokia pusmečių trukmė:

· Pirmas pusmetis: rugsėjo 1d. – sausio 31 d.

· Antras pusmetis: vasario 1d. – mokslo metų pabaiga. 

Mokinių atostogos: 

Atostogos

Prasideda

Baigiasi

Rudens

2009-10-26

2009-10-30

Žiemos (Kalėdų)

2009-12-23

2010-01-06

Pavasario (Velykų)

2010-03-29

2010-04-02

Vasaros:

5 klasės

611 klasės

 

2010-05-31

2010-06-14

 

2010-08-31

 

 Penktų klasių mokiniams skiriamos papildomos 10 mokymosi dienų atostogos
 (po 5 mokymosi dienas 2 kartus per ugdymo procesą)

Atostogos:

Atostogos prasideda

Atostogos baigiasi

 2010-02-08

2010-02-12

2010-04-06

2010-04-12

Ugdymo procese kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sporto, praktinei, socialinei, prevencinei ir kitai pagal mokinių ir mokyklos poreikius parinktai veiklai per mokslo metus skiriama nuo 5 iki 10 mokymosi dienų. Ji organizuojama mokyklos pasirinktu laiku.
Netradicinio ugdymo dienos (lentelė) yra čia 
 Oro temperatūrai esant 20 laipsnių šalčio ar žemesnei, į mokyklą gali neiti 5 klasių mokiniai, esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – 6–12 klasių mokiniai. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.
Paskelbus ekstremalią situaciją, keliančią pavojų mokinių gyvybei ar sveikatai, mokykla priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo.

Pagrindinis ugdymas (5-10 klasė)

Įgijęs pradinį išsilavinimą, mokinys pradeda mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą.

Pagrindinio ugdymo paskirtis - suteikti dorinės, sociokultūrinės, pilietinės brandos pagrindus, bendrąjį raštingumą, technologinio raštingumo pradmenis, ugdyti tautinį sąmoningumą,
išugdyti siekimą ir gebėjimą apsispręsti, pasirinkti ir mokytis toliau.

Jei iki tol vaikas mokėsi atskiroje pradinėje mokykloje, toliau mokslus tęs kitoje, kuri teikia pagrindinį ugdymą. Nuo 5 klasės mokinius moko skirtingi dalykų mokytojai.

Penktokams skiriamas adaptacinis laikotarpis, kuris trunka I-ąjį trimestrą:

  • Adaptacinio laikotarpio metu mokytojai stengiasi pažinti kiekvieną mokinį, padėti jam priprasti prie naujų reikalavimų.
  • Pirmąjį mokslo metų mėnesį mokinių pasiekimai kontroliniais darbais netikrinami. Norėdamas išsiaiškinti mokinių ugdymo(si) pasiekimus, mokytojas taiko individualius mokinių pažinimo metodus.
  • Rugsėjo mėnesį penktokų žinios nevertinamos pažymiais, pasiekimai vertinami taikant ideografinę vertinimo sistemą.
  • Norint išlaikyti teigiamą moksleivio emocinę būklę, I-ąjį trimestrą moksleivių žinios nevertinamos neigiamais pažymiais.
  • Nuo rugsėjo mėnesio įvedami moksleivio darbo pamokoje vertinimo simboliai:

+ gerai dirbo
0 neatliko namų darbų
ϖ
pamiršo
!
nedrausmingas
? neturi pažymių knygelės
v išsiblaškęs, nedėmesingas

Dešimtokams SIŪLOMA laikyti pagrindinio ugdymo programos pasiekimų patikrinimą.

Laikydamas pasiekimų patikrinimą, kiekvienas dešimtokas sužinos, kokį pagrindinio ugdymo išsilavinimo standartų pasiekimų lygį jis pasiekė. Į pasiekimų patikrinimo rezultatus gali būti atsižvelgiama priimant mokytis į vidurinio ugdymo programą.

Vidurinis ugdymas (11-12 klasė)

Vidurinis ugdymas 11 - 12 ųjų klasių mokiniams organizuojams pagal Vidurinio ugdymo programos aprašą, patvirtintą, LR ŠMM 2006m. birželio 30d Nr. ISAK-1387

Pagrindinio ir vidurinio ugdymo planą 2009-2011 m. m. galite rasti čia

« Atgal
Vilniaus Antakalnio vidurinė mokykla
Antakalnio g. 29,
10312 Vilnius
Tel., f. +370 5 2341802